Pavasarinės srovės

Visų užmirštą apysaką „Pavasarinės srovės“ (1926) Ernest Hemingway parašė kaip Sherwoodo Andersono romano „Tamsus juokas“ (1925) parodiją, pašiepdamas Andersono stilių ir naujoves: padriką chronologiją, tuo metu pionierišką seksualinės laisvės temą ir sąmonės srauto intarpus, liudijančius Jameso Joyce'o ir Sigmundo Freudo įtaką.

„Pavasarinėse srovėse“ Hemingway šaiposi ir iš kitų XX a. trečiojo dešimtmečio rašytojų sentimentalumo, infantilaus simbolizmo, romantiško jų įsitikinimo, kad dirbti „savo rankomis" yra sąžiningiau, kad Amerikos juodaodžių ir indėnų gyvenimo būdas – tai sveika primityvi alternatyva pražūtingai, vis labiau įsigalinčiai industrializacijai, „sugedusios" Europos atsvara.