Petro Stankero knygoje „Svastikos šešėlyje“ nagrinėjami įvairūs Trečiojo Reicho istorijos aspektai – nuo kultūros ir propagandos iki žydų, juodaodžių ir homoseksualių asmenų persekiojimo. Taip pat autorius daug dėmesio skiria nacistinei filatelijai, visuomenės pasaulėžiūros formavimui, moterų vaidmeniui, jaunimo auklėjimui ir net gyvūnų apsaugai nacionalsocialistinėje Vokietijoje. Pasak P. Stankero, ši knyga gimė ne iš noro provokuoti, bet iš poreikio suprasti. Autorius nesiūlo paprastų atsakymų ir sąmoningai vengia moralinio patogumo, skatina mąstyti, lyginti bei abejoti, primindamas, kad istorija nėra tik praeitis – ji yra nuolat veikiantis atminties, simbolių ir interpretacijų laukas. Ar galima suprasti Trečiąjį Reichą nepažvelgus į tai, kas vyko anapus karo frontų, koncentracijos stovyklų ir politinių represijų? Nacionalsocialistinė Vokietija siekė pertvarkyti ne tik valstybę ir jos politiką. Ji pretendavo į žmogaus mąstymą, skonį, moralę, šeimą, meną, muziką, jaunimo auklėjimą ir net kasdienio gyvenimo sampratą. Knygoje „Svastikos šešėlyje“ autorius kviečia pažvelgti į Trečiąjį Reichą iš neįprastos perspektyvos – per tas gyvenimo sritis, kurios dažnai lieka didžiųjų istorinių įvykių šešėlyje. Svastikos ženklas čia sutinkamas ne tik politinėje simbolikoje. Jis atsiranda pašto ženkluose, mene, muzikoje, kasdienėje propagandoje. Knygoje pasakojama, kaip buvo skelbiama kova su „išsigimusiu“ menu, kaip avangardą ir modernizmą bandyta pakeisti nacionalsocialistų idealizuotu menu, kaip kultūra buvo pajungiama politiniams tikslams. Tačiau knygoje netrūksta ir paradoksų aprašymo. Kaip valstybė, vykdžiusi rasinę ir politinę prievartą, tuo pačiu metu kūrė gyvūnų apsaugos ir gamtosaugos įstatymus? Koks buvo juodaodžių žmonių statusas nacionalsocialistinėje visuomenėje? Ar visi žydai Trečiojo Reicho akyse nuo pat pradžių buvo vertinami vienodai? Kodėl homoseksualūs žmonės tapo vienu iš režimo persekiojimo objektų? Ir kokį vaidmenį nacionalsocialistinė valstybė skyrė moteriai, motinai ir jaunimui? Šie Petro Stankero nagrinėjami klausimai leidžia pažvelgti į nacionalsocializmą ne kaip į vien tik politinę doktriną, bet kaip į visą visuomenę apimti siekusią pasaulėžiūrą. Autorius nevengia temų, kurios gali būti nepatogios ar kelti prieštaringų klausimų. Priešingai – jis siekia parodyti, kad istorija nėra sudaryta vien iš patogių, iš anksto paruoštų atsakymų. Ši knyga nėra pasakojimas apie svastiką kaip apie politinį simbolį. Tai pasakojimas apie visuomenę, kuriai buvo siekiama suteikti svastikos ženklu paženklintą gyvenimo tvarką. Knygos „Svastikos šešėlyje“ autorius Petras Stankeras – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, dirbęs Lietuvos Centriniame valstybės archyve vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, buvęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos pareigūnas, pulkininkas leitenantas, Lietuvos policijos veteranų asociacijos narys, Lietuvos karo istorikų draugijos narys. 2000 m. Vytauto Didžiojo universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Lietuvių policija nacių okupacijos metais 1941 – 1944 (Organizacinė struktūra ir personalas)“. Petras Stankeras tyrinėja Antrojo pasaulinio karo, Vokietijos nacionalinio socializmo ir Italijos fašizmo istoriją, Lietuvos Respublikos policijos istoriją. Yra 15 knygų bendraautoris, 550 straipsnių Lietuvos, Lenkijos ir JAV mokslo ir mokslo populiarinimo leidiniuose autorius, penkių monografijų recenzentas, mokslinių komentarų knygose ir publikacijų internete autorius, 58 straipsnių Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje autorius. Skaito paskaitas Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Istorijos fakultete.