Miestai žmonėms

Kokiame mieste gera žmogui? Iki Jano Gehlo toks klausimas urbanistikoje nebuvo keliamas. Vyravusi modernistinė planavimo ideologija ir jai atstovaujantys architektai manė, kad miestas turi būti racionalus ir patogus greitai pravažiuoti automobiliu, o žmogui tereikia elektros, vandentiekio ir švarios erdvės. Tačiau akademijos suformuotą Jano Gehlo mąstymą pakeitė jo žmona, psichologė Ingrid, nuolat klausdama: kodėl jūs, architektai, nesidomite žmogumi? Kaip žmogus jaučiasi erdvėje? Kaip žmogus jaučiasi mieste?

Jan Gehl yra urbanizmo ikona, o jo Miestai žmonėms tapo šio amžiaus urbanistiniu manifestu, kuris mums primena, kad miestai gali ir net privalo būti gyvi, saugūs, tvarūs ir sveiki. Gatvėmis turi būti gera vaikščioti, patogu važiuoti dviračiu, jauku būti, paprasta susitikti. Tiesiog gera gyventi.

Tyrinėdamas senuosius ikiindustrinius miestus architektas išvystė savo žmogiško miesto filosofiją, kuri buvo plačiai pritaikyta praktikoje visame pasaulyje – nuo Niujorko, Mianmaro iki Melburno ir net Vilniaus.