Vienatvė. Clark. E.Moustakas

Paskutiniai tiražo egzemplioriai. Knygų viršeliai gali turėti įbrėžimų ar kitų pažeidimų, knygos bloko šonai gali būti šiek tiek ištepti.

C. E. Moustakas (g. 1923) - garsus amerikiečių psichologas, vienas humanistinės psichologijos pradininkų. Jo pavardė rašoma šalia tokių didžių šios krypties atstovų kaip A. Maslow, C. Rogersas, R. May ir J. Bugentalis. C. E. Moustakas yra ryškus vaikų žaidimų terapijos atstovas ir originalios euristinio tyrimo metodologijos kūrėjas, taip pat daugiau nei trijų dešimčių mokslinių ir populiariai parašytų knygų autorius, neskaitant daugybės straipsnių žurnaluose ir mokslo darbų rinkiniuose. Vienatvės problematikai skirti jo veikalai "Vienatvė" (1961), "Vienatvė ir meilė" (1972), "Vienatvės ir meilės portretai" (1974), "Vienatvės prisilietimas" (1975) ir visai neseniai - 2004 metais - pasirodžiusi "Vienatvė, kūrybiškumas ir meilė".

Žinau, kad joks žmogus negali likti nepasikeitęs, kartą atsivėręs vienatvei ir atsidavęs visiškai izoliuotos egzistencijos siaubui ir grožiui. /Clarkas E. Moustakas/

Vienatvės nušviestas gyvenimas

Clarko Moustako "Vienatvė" užima ypatingą vietą tiek tarp psichologijos veikalų, tiek tarp tekstų, kuriuose kalbama apie vienatvę. Tai bene pirmoji psichologijos knyga, kurioje pažvelgta į vienatvę paprasto žmogaus akimis ir prabilta įvairios gyvenimiškos patirties bei padėties visuomenėje asmenų lūpomis.

Knyga pradedama keliais skirtingais ir kartu labai kasdieniais pavyzdžiais, rodančiais, kad kiekvienas žmogus gali patirti vienatvę ir kokia skaudi ji gali būti. Autorius savo knygoje vis plečia tyrinėjimus: grįžta į vaikystę, atskleisdamas vaiko vienatvės išgyvenimų įvairovę ir sudėtingumą, pateikia paauglių mintis apie vienatvę, pažvelgia į beribes psichine liga sergančio žmogaus vienatvės gelmes. Dažniausiai vienatvė gyvenime suvokiama kaip skaudi ir neišvengiama netekties arba nesugebėjimo užmegzti žmogiškus santykius pasekmė, tačiau ji gali būti ir sąmoningo bei prasmingo pasirinkimo rezultatas. Skyriuje "Žmogus atskirtyje" aprašyta, kaip vienatvę išgyvendavo sąmoningai ją pasirinkę žmonės: Himalajų užkariautojas Hermannas Buhlis, Antarktidos tyrinėtojas Richardas E. Byrdas, poetė Emily Dickinson ir kitos iškilios asmenybės. Autorius apibendrina gyvenimą ir tų žmonių, kurie buvo atsidūrę pačioje Olimpo viršūnėje - Amerikos prezidentų gyvenimą. Pasirodo, net žmonėms, nuolat esantiems šalies, neretai ir viso pasaulio dėmesio centre, kasdien bendraujantiems su šimtais žmonių, gali stigti paprastų žmogiškų ryšių. Turėdami daugybę patarėjų ir pagalbininkų, lemiamus sprendimus jie dažniausiai turi priimti vienumoje, išgyvendami visišką vienišumą. Autorius, įtaigiai parodydamas vienatvės universalumą, geba atskleisti ir kiekvieno asmens, apie kurio vienatvę kalba, individualybę; vienatvė, tas bendražmogiškas reiškinys, lydintis kiekvieną nuo gimimo iki mirties, visada išgyvenamas individualiai.

C. Moustakas primena, kad vienatvės patyrimo niekas negali išvengti. Su ja susiduria ir mažas vaikas, ir suaugęs žmogus, ją gali patirti tiek nepagydoma liga susirgęs ligonis, tiek visomis gyvenimo gėrybėmis apipiltas asmuo. Tačiau būtina skirti vienišumą (jį C.Moustakas vadina vienatvės nerimu) ir vienatvę. Vienišumas yra subjektyvus, skaudus žmogiškųjų ryšių stokos išgyvenimas ir jų ilgesys. Vienatvė - tai egzistencinė gyvenimo duotybė, tokia pat universali ir neišvengiama, kaip laisvė, meilė, prasmės siekimas ar mirtis. Kiekvienas žmogus yra vienišas tiek, kiek jis yra atskiras asmuo, kiek jis yra sudėtinga ir unikali asmenybė, iki galo nepažini ir neatskleidžiama. Vienatvė ne tik neišvengiama, bet ir būtina. Kiekvienam mūsų beveik kasdien tenka likti vienam su pačiu savimi - kad susikauptume, pamąstytume, įsijaustume ar apsispręstume. Kūryba - tiek meninė, tiek mokslinė - taip pat reikalauja ilgų vienumos valandų, dienų, mėnesių. Šį produktyvų atsiskyrimą dažnai lydi ir vienatvės išgyvenimas. Netgi daugelis kasdienių darbų susiję su vienuma ir vienatvės galimybe (buvo: vienatve). Pagaliau netgi tada, kai artimai bičiuliaujamasi ar mylima, vienatvė yra arti, ji gali būti skaudžiai pajuntama trumpam išsiskyrus, o kartais gali persmelkti kaip žaibas ir būnant kartu. Vis dėlto C. Moustakas įsitikinęs, kad egzistencinės vienatvės pripažinimas ir jos išgyvenimas yra būtinas asmeniui, tik taip jis tampa pačiu savimi, tai yra autentišku žmogumi. "Vienatvė turi betarpiškumo ir gelmės galią, tai yra svarbi patirtis - viena iš nedaugelio moderniame gyvenime - per kurią žmogus bendrauja su savimi. Ir per tąjį ryšį žmogus susiduria su savo paties būtimi. Jis atskleidžia gyvenimą, atskleidžia, kas esąs, ko tikrai nori, savo egzistencijos reikšmę, tikrą savo ryšių su kitais esmę. Jis pirmą kartą atskleidžia ir suvokia tiesas, ilgą laiką skendėjusias migloje. Jo realybės iškraipymai staiga tampa apnuoginti ir peršviečiami. Jis ima suvokti save ir kitus aiškesniu, tikresniu žvilgsniu ir nuovoka."

Nors C. Moustako knyga pavadinta "Vienatvė", galima teigti, kai tai knyga apie meilę. Šios knygos atsiradimą paskatino vienatvė, išgyventa, kilus mylimos dukters netekimo grėsmei. Įvairių žmonių asmeninė patirtis šioje knygoje aprašoma labai atidžiai, jautriai ir pagarbiai, žodžiu - su meile. Visa knyga persmelkta įsitikinimu, kad tik pripažinus savo vienatvę ir laikant ją neatsiejama žmogiškojo pasaulio dalimi, galima subręsti ir atsiverti meilei, vadinasi -- atrasti ją, patirti ir išsaugoti.

Esu įsitikinęs, kad knygos autorius nėra žinomas ne tik eiliniam skaitytojui Lietuvoje, bet ir daugeliui specialistų, nors kalbant apie humanistinės psichologijos atsiradimą ir raidą jo pavardė visuomet rašoma greta tokių didžių šios krypties atstovų, kaip A. Maslow ir C. Rogersas, R. May ir J. Bugentalis. 1956 metais išleista jo redaguota knyga "Savastis: asmeninio augimo tyrinėjimai" (The Self: Explorations in Personal Growth) buvo vienas pirmųjų sistemingų bandymų padėti pagrindus "žmogiškesnei" psichologijai. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinės psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judėjimo, atsiradimą, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutą -- vieną žymiausių pasaulyje humanistinės psichologijos tyrimų ir mokymų centrų. C. Moustakas - daugiau nei trijų dešimčių knygų autorius, neskaitant daugybės straipsnių žurnaluose ir mokslo darbų rinkiniuose. Ir visose knygose, pasirodžiusiose per 50 metų, atsispindi jo interesų pastovumas. Pirmiausia tai vaiko pasaulio supratimas ir psichologinė pagalba vaikams. Su ja susijęs ir dėmesys mokytojams - kelios knygos skirtos mokytojo saviraiškai ir laisvei, jo autentiškiems santykiams su mokiniu, sveikai aplinkai mokykloje kurti. Visą savo gyvenimą C. Moustakas kūrė psichologinės pagalbos vaikams metodus, jo pavardė dažnai rašoma šalia kitų žaidimų terapijos pradininkų. Savo profesinės veiklos pradžioje artimai bendradarbiavęs su C. Rogersu ir pradėjęs nuo nedirektyviosios terapijos taikymo vaikams, jis visą laiką tobulino savo vaikų žaidimų terapiją (pradžioje ją vadino egzistencine vaikų terapija, vėliau jai prigijo santykio žaidimų terapijos terminas). Be to, jis nuolat tobulino kokybinius žmogaus asmens, jo gyvenimo ir jo individualaus pasaulio tyrimo metodus, pagrįstus fenomenologija, sukūrė originalią euristinio tyrimo metodologiją, kurios pradmenų galima aptikti ir knygoje "Vienatvė". C. Moustakas savo knygose nagrinėjo tokias visiems svarbias temas, kaip laisvė, kūrybiškumas, asmens individualybė, jo tapatumas, žmogiškieji ryšiai ir kt. Ir, žinoma, viso C. Moustako gyvenimo tema - vienatvė. Po pirmosios knygos "Vienatvė" (1961) buvo išleistos ir kitos: "Vienatvė ir meilė" (1972), "Vienatvės ir meilės portretai" (1974), "Vienatvės prisilietimas" (1975) ir visai neseniai -- 2004 metais -- pasirodė knyga "Vienatvė, kūrybiškumas ir meilė". Ši knyga parašyta kartu su dukra - ta pačia Kerry Moustakas, kurios įgimta širdies liga ir rizikinga operacija ankstyvojoje vaikystėje sukėlė Clarkui stiprų vienatvės išgyvenimą ir paskatino jį nuoširdžiai susidomėti šia tema.

C.Moustako knyga "Vienatvė" -- vienas tų retų veikalų, kurie, metams bėgant, nesensta ir nepraranda vertės. Tais pačiais metais kaip ir JAV pasirodžiusi Europoje danų kalba, netrukus ji buvo išversta ir išleista Japonijoje, vėliau ir kitomis Europos kalbomis. Džiugu, kad C. Moustakas apie vienatvę (arba pati vienatvė C.Moustako lūpomis) prabyla ir lietuviškai. Esu tikras, kad knyga bus suprantama ir sava kiekvienam lietuvių skaitytojui, kaip suprantami ir artimi kiekvienam žmogui yra Liūdesys ir Džiaugsmas, Nerimas ir Drąsa, Mirtis ir Gyvenimas, ir galiausiai - Vienatvė ir Meilė.

Aleksandras Kučinskas