Nevilties joga. Kaip įveikti savimonės krizę

Knyga nagrinėja pamatinę nevilties priežastį. Visus tam tikrame gyvenimo etape ištinka savimonės krizė, o kai netinkamai sudėliojami prioritetai, bet kokios pastangos ankščiau ar vėliau sukelia neviltį.

Antra vertus, neviltis gali tapti atspirtimi siekiant aukščiausios sėkmės, kai dovanojama galimybė atrasti tikrqjq ir atsisakyti klaidingos savimonės. Bhagavad Gita parodo kaip - suvokiant neviltį kaip jogą. Joga čia reiškia tikrosios savasties ir jos santykio su Absoliutu radimą. Šia prasme neviltis gali pakylėti virš savimonės krizės ir padėti aiškiai suvokti aukštesnįjį gyvenimo tikslą.

Tema plėtojama mūšio lauke, kur Arjuna privalo akis į akį susidurti su giliausiais savo prisirišimais. Pasikliaiudamas dieviškuoju Krišnos vedimu Arjuna panyra į savo esybės gelmes, kad iškiltu kaip nugalėtojas - Tiesos karys.

 Ir mes raginami sekti jo pavyzdžiu - leistis į šią gyvenimo mūšį atspindinčią kelionę.

Satjanarajana Dasa tiesiogiai iš savo mokytojų Śrī Haridāsos Śāstrio Mahārājos ir Svāmio Śyāmos Śaraṇos Mahārājos, pasišventus bhakti-yogos praktikai bei laikantis tradicijų, daugiau nei dvidešimt penkerius metus mokėsi šešių formaliųjų Indijos filosofijos doktrinų (ṣaḍ-darśanų). 1991 m. knygos autorius priėmė bābājī-veṣą – perėjo į tradicinį atsižadėjimo keliu einančių vaiṣṇavų luomą. Jam taip pat suteikti keturi śāstros, Agros universiteto kvalifikacinis teisės bakalauro ir sanskrito mokslų daktaro laipsniai.