Naujos prekės

„Sapnų kambarys“ – unikalus biografinės ir atsiminimų knygos hibridas, pirmas toks žvilgsnis į asmeninį ir kūrybinį vizionieriško režisieriaus Davido Lyncho gyvenimą.

Iš kur gimė Bobo Dylano dainos? Kokie žmonės, sutikti jo kūrybiniame kelyje, padarė jam didžiausią įtaką? Kaip jis pats suprato save ir savo gyvenamąjį amžių? Visa tai — paties poeto plunksna parašytuose memuaruose — Bobo Dylano „Kronikos".

Primo Levi kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir „Periodinė elementų lentelė“: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Ši intensyvi ir tuo pačiu metu poetiška knyga – apie visa apimančią obsesiją, meditatyvų pasišventimą tyrinėjamam objektui ir mėginimą peržengti ribą tarp žmogaus ir gyvūno. Joje nėra saldžių, romantizuotų gamtos aprašymų – čia alsuoja vien tik atviras ir žiaurus plėšriųjų paukščių pasaulis, į kurį bando įsilieti stebintysis. Bet ar tai įmanoma?

Kodėl Henry'is Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, kad pagydytų savo melancholiją? Knygoje sužinome, kad Rousseau turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche ėjo, kad rašytų, o Kantas vaikščiodavo, kad prasiblaškytų nuo kontempliacijos.

„Pramanų fenomenologija. Apie estetiką, vaizduotę ir savimonę” – tai fenomenologinių etiudų rinkinys, kuriuos galima apibūdinti „ribiniais tekstais“, suprantant šį pasakymą kaip užuominą, kad šioje knygoje skirtingais būdais susitelkiama į autorius ir temas, kurie aptinkami šalia fenomenologijos ribų

Šioje apybraižoje mėginama glaustai paaiškinti, kaip Viduramžiais buvo naudojamos spalvos ir kokie tokio naudojimo padariniai šiandien. Mat kad ir kaip būtų, viską paveldėjome iš praeities. Taip pat ir Viduramžių spalvas.

Israelio Coheno „Vilna“ – pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą.

„Nerimastis kultūroje“ pristato ir detalizuoja agresijos kilmę, kaltę, kančias, kylančias apribojus asmeninius laimės siekius, įtampas tarp individo ir visuomenės; kalba apie žmogaus ir kultūros santykį antropologiniu bei ontologiniu požiūriu, o kultūrą interpretuoja kaip natūralių potraukių – gyvybinių ir destruktyvių – ribą.

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

„Mirties šokis“ – tai pirmoji Ihorio Mychailyšyno knyga, pasakojanti apie 2014 m. Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai Donbase.

„Dramos filosofija" – tai filosofo, krikščionių kunigo, nonkonformisto komentaras apie epochos ginčus ir dilemas, apie praeitin nueinantį sovietizmą, apie melo, smurto ir dvasios korupcijos užvaldytą pasaulį.

Išvirkščias miestas. Visuomenės veidrodis. Atminties kraštovaizdis. Meno ir istorijos sodas. Moralės akademija. Žmonių muziejus. Tai prasmės ir funkcijos, XIX a. pradžioje įžvelgtos naujai įrengiamose kapinėse tiek Vilniuje, tiek Vakarų Europoje.

„Grybo sapnas“ – romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą.

Kodėl pasaulio turtingieji ir galingieji – prezidentai, diktatoriai, milijardieriai – taip mėgsta didingą architektūrą? Nori parodyti galią, sukelti pasigėrėjimą, įbauginti ar įsiamžinti pastatuose ir taip priartėti prie nemirtingumo?

„Šis romanas – protesto proveržis prieš taisykles, pagal kurias gyvena vidutinybių visuomenė, ir prieš tuos nematomus sergėtojus, kurie žiūri, kad šių taisyklių būtų laikomasi", – taip apibūdino „Skrydį virš gegutės lizdo" žurnalas Time.

„Meistras ir Margarita" – vienas įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Po autoriaus mirties pragulėjęs stalčiuje dvidešimt šešerius metus, pagaliau išleistas Michailo Bulgakovo (1891–1940) romanas beregint paplito po pasaulį ir iki šiol verčiamas, teatralizuojamas, ekranizuojamas.

Antroje Saimono Tofildo knygoje šauniojo katino laukia nuotykiai britiškajame kaime. Saimono katinas, įsižeidęs už kėsinimąsi jį išmaudyti, pasprunka iš šeimininko namų. Ką teks patirti naminiam padarui už kiemo tvoros?

„Jei vaikas, kuriuo mes kadaise buvome, šiandien paklaustų, ko išmokome iš gyvenimo, ką jam atsakytume ir ką vertinga pamatytume atsigręžę į praeitį?“