Naujos prekės

Į Raudonąjį vienuolyną Maresi atvyksta trylikos, per bado žiemą. Apie šią paslaptingą vietą tebuvo girdėjusi legendose. Pasaulyje, kuriame mergaitėms draudžiama mokytis, keliauti ir turėti savo nuomonę, sala, kurioje laisvai gyvena vien moterys, skamba neįtikėtinai.

Jos gyvena pasaulyje, kurį valdo vyrai. Bet niekam nelemta valdyti amžinai.

Aišos nuotykiai prasideda netikėtai gavus kvietimą į magijos akademiją. Užaugusi su mama ir nieko nežinanti apie stebuklingus pasaulius, mergina mėgina išsiaiškinti savo galių kilmę, jas valdyti, pažinti slaptą burtininkų bendruomenę ir tapti jos dalimi, o tai, regis, nemenkas iššūkis.

Šioje knygoje galėsite spalvinti, sujungti taškus ir pabaigti piešinius, surasti skirtumus ir atsakyti į klausimus.

Spalvindami mandalas pajausite vidinę harmoniją ir ramybę. Garsių žmonių citatos apie
gyvenimą sustabdys akimirką, padės susikaupti ir susimąstyti. Kūrybinis darbas lavina fantaziją,
kūrybiškumą, ugdo smulkiąją motoriką.

Šis šmaikštus, netikėtas formas įgaunantis pasakojimas – tai ir literatūrinis žaidimas. Knygoje netrūksta nuorodų į skirtingų autorių kūrybą, netikėtų žanrinių jungčių, postmodernistinio pastišo ir sveikai ironiško žvilgsnio į literatūros pasaulio gyventojus.

„Grožis ir Heizelis" - tai istorija apie du paprastus šunis ir juos priglaudusią Meilę.

Italų rašytojo, dramaturgo, Nobelio literatūros premijos laureato Luigi Pirandello (1867–1936) romanas „Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių“ drauge filosofiškas ir teatrališkas, šmaikštus ir tragiškas, nerimastingas ir meditatyvus.

Viskas prasidėjo (o gal baigėsi?) nenuėjus į egzaminą. Tada buvo apleisti draugai, pamiršti įsipareigojimai, išbraukti planai. Dienomis beliko slėptis nuo viso pasaulio, o nakties tamsoje vaiduokliškai klaidžioti miesto gatvėmis: tapti žmogumi, kuris miega.

Ši švelniai ironiška žymaus britų rašytojo ir žurnalisto Bruce’o Chatwino knyga žvelgia į kolekcionavimą kaip obsesiją, svarsto apie asmeninę laikyseną politinių įtampų akivaizdoje ir nusiraminimo paieškas praeities mene.

Chuliganiška, šališka, kandi - tokia yra 1981 m. išleista žurnalisto ir rašytojo Tomo Wolfe'o knyga „Nuo Bauhauzo iki mūsų", kurios taikiniu tampa modernistinė architektūra ir jos importas į JAV.

Niujorkas kaip metafora. Kaip paskutinė Vakarų civilizacijos stadija. Kaip Rozetos akmuo.

Reinieras de Graafas savo 44-iose esė leidžia pažvelgti, ką iš tiesų reiškia būti architektu šiuolaikiniame pasaulyje. Ko neišmoko studijos, kodėl, kalbant apie architektūrą, negalima nekalbėti apie politiką ir su kokiu galvos skausmu susiduria architektai, kad ir kur imtųsi darbo: Londone ar Dubajuje, Berlyne ar Atlantoje?

Knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis.

Po 2020 m. suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų baltarusių visuomenė sukilo, o vaizdai iš tūkstantinių protestų apskriejo visą pasaulį. Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip tai paveikė Baltarusijos žmones? Filosofė Olga Šparaga, pati buvusi įvykių sūkuryje ir ne kartą patekusi į kalėjimą, į Baltarusijoje įvykusį lūžį kviečia pažvelgti iš feministinės perspektyvos.

„Šaltinis“, pirmąkart išleistas 1943 metais JAV – kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį ir meilę, apie visuomenę, jos ydas ir papročius.

Vilniaus pakraštyje besidriekianti, romantiška, kurortu turėjusi tapti erdvė virto masinių žudynių – Holokausto sušaudant ir kitų nacių nusikaltimų žmoniškumui – vieta. O vėliau, 1960 m. įsteigus Fašizmo aukų muziejų ir 1977 m. memorialą – atminties ir atminties politikos scena, kurioje per aštuonis dešimtmečius vis pritrūkdavo vietos pačioms aukoms.

Vienas iškiliausių japonų rašytojų Jun'ichirō Tanizaki skaitytojus kviečia panirti į prieblandą. Atsigręždamas į architektūrą, teatrą, muziką, maistą ir net tualetų dizainą, Tanizaki tyrinėja japonų estetiką, per šimtmečius neatsietą nuo šešėlių žaismo. Tačiau XX a. pradžioje Japonijoje plitusios inovacijos iš Vakarų – pirmiausia elektros lemputė – metė rimtą iššūkį senajai kultūrai.

Liutavaro L. Algmino atsiminimų knyga "Statome kapitalizmą. Generatorius, dar vienas generatorius..." -- tai gyvas liudijimas apie svarbiausią Lietuvai periodą, pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį, kai Lietuva ieškojo kelių į pasaulio rinkas, kėlėsi po daugybės bankrotų, ekonominių ir finansinių duobių.

Knygoje atskleidžiama, kaip praktiškai gamtos pažinimo pamokas pritaikius analogijos principą paversti savo vidinio pasaulio pažinimu ir saviugdos priemone; ko reikia, kad fizikos žinios taptų vaikų dorinio dvasinio ugdymo įrankiu. Knyga skirta plačiajai skaitytojų visuomenei, bet pirmiausia -- mokytojams akcentuojant visuminės pasaulėžiūros ugdymo(si) svarbą.