Nuo Prousto iki Beigbederio

Knygoje nagrinėjami tie užsienio autorių tekstai (Günterio Grasso, Milano Kunderos, Alessandro Baricco, Paulo Coelho, Isabelės Allende ir kt.), kurie yra įdomūs meninės vertės ir turinio kokybės požiūriu. Juos visus sieja tai, kad jie priklauso romano žanrui: būtent šio žanro XX a. antrosios pusės literatūra, kaip knygoje siekiama parodyti, gali būti traktuojama kaip ryškus šiuolaikinio pasaulio didybės ir skurdo veidrodis. Pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas aptarti tam, kaip (turinio ir formos lygmeniu) šiuolaikinis romanas atspindi esminį lūžį, vykstantį modernaus žmogaus savęs ir pasaulio suvokime. Ką reiškia šis lūžis? Ar šiuolaikinis romanas šį lūžį atspindi kritiškai? O gal trivialėja ne tik nūdienos žmogus ir pasaulis, bet ir jų kritiškai nebesugebanti įvertinti literatūra?

Paieškų kelias veda per keturias šios knygos dalis, kuriose nagrinėjamas žmogaus egzistencijos ir istorijos santykis, atminties ar užmaršties temos, vertybių, tapatybės krizė, socialiniai ir moraliniai stereotipai – žmogaus būties pasaulyje autentiškumas.