Skerdykla Nr. 5. Kurt Vonnegut (kišeninė) Padidinti

Skerdykla Nr. 5. Kurt Vonnegut (kišeninė)

Nauja prekė

  • Autorius Kurt Vonnegut
  • anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis
  • Įrišimas minkštas
  • Psl. 192
  • ISBN 978-9955-640-66-0
  • Leidimo metai 2008
  • Leidykla „Kitos knygos"

Smulkiau

Charakteristikos

ISBN / EAN978-9955-640-66-0
AutoriusKurt Vonnegut
Leidimo metai2008
Įrišimasminkštas
Psl.192
Leidykla„Kitos knygos"
anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis

Apie prekę

Paklausykit!
Bilis Piligrimas slydinėja po laiką.
Sykį Bilis nuėjo miegoti pagyvenęs našlys, o pabudo savo vestuvių dieną. Jis yra įėjęs pro vienas duris 1955 metais, o išėjęs pro kitas 1941 metais...
Jis vis iš naujo pergyvena Drezdeno bombardavimą, grįžta po karo į Ameriką, veda, papuola į lėktuvo katastrofą, kurioje jam sužaloja smegenis, apsilanko Tralfamadoro planetoje, kur kartu su iš žemės pagrobta porno žvaigžde, gyvena Tralfamadoro zoologijos sode stikliniame kambaryje.
Kaip ir daugelyje savo kūrinių, „Skerdykloje nr. 5“ Kurtas Vonnegutas suplaka aštrią satyrą, juodąjį humorą su mokslinės fantastikos elementais ir papildo tai sukrečiančiais autentiškais prisiminimais apie jo paties pergyventą II-ajį pasaulinį karą. Kurtas Vonnegutas sau būdinga maniera ir humanistiniu patosu, protestuoja prieš beprasmybės, žiaurumo ir absurdo kupiną šiuolaikinės visuomenės gyvenimą.
„Skerdykla Nr. 5“ laikoma Kuto Vonneguto kūrybos viršūne, vienu žymiausių antikarinių romanų, absurdo literatūros, juodosios komedijos klasika.

Ištrauka

Bilis nesusijaudino, neprotestavo dėl Šiaurės Vietnamo bombardavimo, nesudrebėjo, prisiminęs savo paties matytas klaikias bombardavimo pasekmes. Jis paprasčiausiai pietavo „Liūtų" klube, kuriam buvo kadaise prezidentavęs.
Bilio kabinete ant sienos kabojo įrėminta maldelė, išreiškianti taktiką, kurios jis laikėsi, irdamasis per gyvenimą, nors juo ir nesižavėjo. Daugelis pacientų, pamatę tą maldelę Bilio kabinete, sakydavo, kad ji ir jiems padedanti irtis per gyvenimą. Maldelė skambėjo taip:
DIEVE, DUOK MAN KANTRYBĖS,
KAD NESIPRIEŠINČIAU TAM,
KO NEGALIU PAKEISTI,
DRĄSOS –
KAD PAKEISČIAU TĄ, KĄ GALIU,
IR IŠMINTIES –
KAD VISADA SUGEBĖČIAU
VIENA NUO KITA ATSKIRTI.
Prie dalykų, kurių Bilis Piligrimas negalėjo pakeisti, priklausė praeitis, dabartis ir ateitis.
***
Bilis pakvietė Trautą į savo aštuonioliktąsias vedybų sukaktuves, turėjusias įvykti po poros dienų. Ir štai ta šventė atėjo.
Bilio valgomajame Trautas godžiai dorojo sumuštinius. Prisikimšęs burną grietininio sūrio ir lašišos ikrų, jis šnekėjosi su vieno optometristo žmona. Iš visų svečių Trautas vienintelis, buvo nesusijęs su optika. Ir vienintelis neakiniuotas. Jis turėjo didžiulį pasisekimą. Visi, nors ir neskaitę jo knygų, džiaugėsi turį savo tarpe gyvą rašytoją.
Trautas šnekėjosi su tokia Mege Vait, metusią dantisto asistentės darbą ir tapusia optometristo šeimos židinio vaidilute. Ji buvo labai graži. Paskutinė knyga, kurią ji skaitė, – „Aivenhas".
Bilis Piligrimas stovėjo šalimais ir klausėsi jų pokalbio. Jis čiupinėjo kišenėje kažkokį daiktą. Čiupinėjo dovaną, kurią ruošėsi netrukus įteikti savo žmonai, – atlasinę dėžutę su safyro žiedu. Žiedas kainavo aštuonis šimtus dolerių.
Liaupsės, kad ir kvailos ir neišmanėliškos, svaigino Trautą it marichuana. Buvo linksmas, kalbėjo garsiai, nesivaržydamas.
– Bijau, kad skaitau mažiau, negu derėtų, – sakė Megė.
– Visi mes ko nors bijom, – atsakė Trautas. – Aš, pavyzdžiui, bijau vėžio, žiurkių ir dobermanų pinčerių.
– Nežinau, nors turėčiau žinoti, todėl leiskit paklausti, – tarė Megė, – koks jūsų pats žymiausias kūrinys?
– Apie tokio garsaus prancūzų virėjo laidotuves.
– Kaip įdomu!
– Suvažiuoja visi garsiausi pasaulio virėjai. Gražios apeigos, – fantazavo Trautas. – Prieš uždarant karstą, laidotuvininkai apibarsto velionį raudonaisiais pipirais ir petražolėm.
Nieko nepadarysi.
– Ar taip tikrai ir buvo? – paklausė Megė Vait. Kvaila ji buvo tai kvaila, užtat kaip gundė vyrus užtaisyti jai vaiką! Vos tik koks vyras žvilgteldavo į ją, jam iškart kildavo noras užtaisyti jai vaiką. Bet ji kol kas vaikų neturėjo: vartojo kontraceptines priemones.
– Žinoma, kad buvo, – atsakė jai Trautas. – Jei aprašyčiau tai, ko nebuvo gyvenime, ir bandyčiau parduot tokią knygą, mane pasodintų į kalėjimą. Už apgavystę.
Megė patikėjo.
– Niekad nebūčiau apie tai pagalvojusi.
– O jūs pagalvokite!
– Čia panašiai kaip su reklama. Arba sakyk teisybę, arba turėsi nemalonumų.
– Taip. Net ir tas pats paragrafas tinka.
– O ar galima tikėtis, kad jūs ir mus kada nors aprašysit?
– Aš aprašau viską, kas man atsitinka gyvenime.
– Tada man reikia atsargiau šnekėti.
– Teisingai. Bet girdžiu ne aš vienas. Girdi dar ir dievas. Ir paskutiniojo teismo dieną jis išvardins visa, ką kalbėjot ir darėt. Ir jei paaiškės, kad kalbėjot ir elgėtės ne gerai, o blogai, jums bus blogai, nes degsite amžinoje ugnyje. Jums visą laiką skaudės.
Vargšė Megė išbalo. Ji ir šituo patikėjo ir apstulbo iš siaubo.
Kilgoras Trautas plyšo juokais. Lašišos ikrelis išskrido jam iš burnos ir nutūpė Megės iškirptėje.

Atsiliepimai

Parašyti atsiliepimą

Skerdykla Nr. 5. Kurt Vonnegut (kišeninė)

Skerdykla Nr. 5. Kurt Vonnegut (kišeninė)

  • Autorius Kurt Vonnegut
  • anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis
  • Įrišimas minkštas
  • Psl. 192
  • ISBN 978-9955-640-66-0
  • Leidimo metai 2008
  • Leidykla „Kitos knygos"

30 kitos prekės toje pačioje kategorijoje: