Tikslai ir vizijos. Noam Chomsky Padidinti

Tikslai ir vizijos. Noam Chomsky

Nauja prekė

  • Autorius Noam Chomsky
  • Iš anglų kalbos vertė ir įvadą parašė Kasparas Pocius
  • Įrišimas minkštas
  • Formatas (mm) 130x165
  • Psl. 128
  • ISBN 995564012x
  • Leidimo metai 2006
  • Leidykla „Kitos knygos"

Smulkiau

Charakteristikos

ISBN / EAN995564012x
AutoriusNoam Chomsky
Leidimo metai2006
Įrišimasminkštas
Psl.128
Formatas (mm)130x165
Leidykla„Kitos knygos"
anglų kalbos vertė ir įvadą parašė Kasparas Pocius

Apie prekę

Straipsnių rinkinys, reprezentuojantis svarbiausius autoriaus temas ir koncepcijas: Klasikinį liberalizmą ir libertarinį socializmą; propagandos, kaip „sutarimo gaminimo“ ir politinio diskurso apribojimo žodžio laisvės sąlygomis; originalų požiūrį į Sovietų Sąjungą ir alternatyvią George’o Orwello kūrybos interpretaciją.
Autorius plėtoja kitokio, tinkamesnio gyventi pasaulio viziją. Žmogus, pasak Chomsky, yra morali ir visuomeniška būtybė, kuriai būdinga keistis ir tobulėti. Negailestingai smerkdamas pasaulio viešpačius (ir Vakaruose, ir Rytuose), siekį dominuoti pasaulyje, „laisvos“ rinkos tironiją, Noamas Chomsky siūlo judėti naujos visuomenės, grindžiamos tiesiogine demokratija, laisvų žmonių asociacijomis, alternatyvios gyvensenos bei ekonomikos galimybėmis, link.

Ištraukos

recenzija:
Gintautas Mažeikis: N. CHOMSKY IR KAIRIOS „GILIOS KRITIKOS“ STOKA LIETUVOJE
Leidykla „Kitos knygos“ išleido N. Chomsky straipsnių rinkinį Tikslai ir vizijos (vertė K. Pocius), kur išdėstyti kai kurie šio autoriaus programiniai pareiškimai bei pateikti jo samprotavimų ir politinės kritikos pavyzdžiai. Chomsky atstovauja radikalią kairiąją kritiką, kurios Lietuvoje smarkiai trūksta. Lietuvos kairieji retai kada pateikia drąsius programinius pareiškimus ar išplėtoja kapitalizmo, JAV, eksploatacijos formų, susvetinimo ir atskirties mechanizmų kritiką, be kurios kūrybinė, laisva žmogaus veikla sunkiai įsivaizduojama. Kairumo stoka visuomenėje visados reiškia įvairiausių prietarų susijusių su tradicija, religija įsikerojimą, fobijų dėl asmens laisvių didėjimą, valdžios institucijų atitrūkimą nuo plačiųjų visuomenės sluoksnių, kūrybinių iniciatyvų pakeitimą vartojimo problemomis. Kita vertus Lietuvoje libertalusis sąjūdis paprastai yra siejamas ne su kairiaisiais, o su dešniojo sparno politinėmis partijomis, dėl ko liberalai netenka dalies savo argumentų ir rinkėjų simpatijų. Priešingai, Chomsky aktyviai sieja marksizmą, liberalizmą ir jo kraštutinį sparną – libertarizmą bei anarchizmą į vieną kompleksinę politinę visumą. Dar daugiau, jis įsitikinęs, kad klasikinis liberalizmas yra kairioji politinė srovė: „aš manau, privalau pasakyti, kad klasikinės liberalizmo idėjos iš esmės yra nuodugniai antikapitalistinės, nors vėliau jos buvo plėtojamos ne ta kryptimi“ (p. 23).
Chomsky yra generatyvinės gramatikos pradininkas. Generatyvinė gramatika nagrinėja klausimą: kokiu būdu žmogaus sąmonė generuoja kalbą? T.y. kaip mes žinome, kaip išmokstame ir kaip atkuriame kalbą? Šie klausimai artimai siejasi su kognityvine psichologija ir filosofija ir bando atsakyti į klausimą, kaip žmogaus smegenų veikla gali įsisavinti, saugoti ir išreikšti kalbinius gebėjimus. Svarstoma apie kalbinių samprotavimų sudarymo ir interpretacijos formaliąsias struktūras, kurių pagrindų kiekvienas individas mąsto savaip. Chomsky mano, kad generatyviniai kalbos principai pirmiausiai pasireiškia kaip psichofiziologinis polinkis, imlumas kalbai, interpretacijai, kūrybai, gebėjimas skirti ir įsisavinti artikuliuotus garsus. Šios savybės yra tiesiogiai susijusios su universalios gramatikos principais, kurie apibrėžia pirmines, žmogaus anatomijos determinuotas dispozicijas, būdingas kiekvienam homo sapiens. Bręsdamas, socializacijos procese žmogus tobulina, plėtoja biologinius kalbos resursus, universalios gramatikos principus, taip įsisavinant konkrečią gramatiką ir pradedant rišliai kalbėti. Suvokiama šneka yra galima tada, kai asmuo geba kurti koreferentinius gramatinius ryšius ir linijiniu, ir struktūriniu požiūriais. Mąstymo produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo kūrybinių asmens gebėjimų ir drąsos spręsti. Šie esminiai žmogaus būčiai gebėjimai turi būti vystomi ir stimuliuojami visą gyvenimą, o ne tik vaikystėje. Čia mes ir rasime Chomskio kalbinių pažiūrų ir politinių įsitikinimų sąsajas.
Politiniu požiūriu autorius gina žmogaus teisę realizuoti savo kūrybinius gebėjimus bei laisvę pačiam spręsti apie pasaulio įvykius. Jis įsitikinęs, kad geriausiai šią nuostatą atstovauja libertarinis socializmas bei anarchistinis sindikalizmas. Libertarai socialistai kovoja prieš priverstinio autoritarizmo ir politinių hierarchijų formas, kritikuodami viešpataujančius eksploatacijos santykius ir valstybinę propagandą. Pagal savo pažiūras libertarinis socializmas kartais save vadina anarchistiniu marksizmu (atstovas G. Debordas, situacionistai), anarchistiniu komunizmu (anarcho-communism) ar net socialinės ekologijos sąjūdžiu. Socializmo, libertarizmo bei anarchizmo dermė skatina mažinti valstybės ir didžiųjų korporacijų įtaką žmonių gyvenimui, plečiant žmonių teises ir nuosavybės formas (libertarizmas, anarchizmas) bei užtikrinant bendros nuosavybės kooperuotą, bendruomeninį, viešą valdymą (socialistiniai elementai).
Reikia pastebėti, kad giliai kairieji (far left) visuomenės kritikai, intelektualai neturi apibrėžto sąjūdžio ir vardo, todėl yra tapatinami su intelektinėmis tendencijomis, su vartojamo kritinio žodyno požymiais. Kartais giliai kairieji yra tapatinami su radikaliai kairiaisiais (hard left, radical left), t.y. su komunistais, maoistais, trockistais. Šiuo atveju daroma esminė klaida. Pavyzdžiui, nors libertarai socialistai radikaliai pasisako prieš globalizaciją, eksploataciją (o ne prieš privačią nuosavybę), nacionalizmą, prieš tradicinę visuomenę, vis dėlto jie, panašiai kaip ir marksistai anarchistai, nesiekia kurti socialistinės valstybės ir visur, kur tik įmanoma, kritikuoja komunistinius, totalitarinius, autoritarinius rėžimus. Anarchistinis sindikalizmas, kurį Chomsky taip pat populiarina, kviečia silpninti administracinį, ypatingai valstybinio modelio valdymą ir daugiau funkcijų deleguoti profesinėms sąjungoms, bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms. Šiandien anarchistinis sindikalizmas ypatingą dėmesį skiria globalizacijos tinklų kritikai ir naujo masinio žmogaus, kurį produkuoja didieji prekybos centrai ir jų sistemos – demaskavimui.
Chomsky vadovaujasi dar R. Luxemburg suformuluotu principu: „istoriškai tikro revoliucinio judėjimo klaidos yra vaisingesnės už protingiausio Centro komiteto neklaidingumą“. Tuo pagrysta yra elitarizmo valdyme kritika, net jei kurį laiką, dėl patirties stokos, pilietinė savivalda būtų neefektyvi. NVO, pilietinės organizacijos vykdo viešą politiką, kuri inicijuoja naujus socialinius, kultūrinius projektus, užtikrina švelniąsias saugumo formas yra geriausia prevencinė galimų nacionalinių, religinių, ekonominių konfliktų forma. Tiesa Chomsky pastebi, kad šiame pilietinės raidos procese labai nevienareikšmišką rolę vaidina žiniasklaida, kartais plėtojanti „dvasingo elito“ propagandą, o ne skatinanti pilietinį kritiškumą. Šios pastabos visiškai tinka ir šiandienos Lietuvai, kur labai lėtai bręsta suvokimas apie viešosios politikos svarbą ir kiek ji galėtų pakeisti administracinį valdymo modelį. Taip pat tik dabar, lėtai pradedama kritikuoti Lietuvos „spektaklio visuomenė“, kai žiniasklaida virsta viešųjų ryšių instrumentu.
Daugiausia kritikos Chomsky skiria JAV administracijai, kuri ignoruoja švelniąsias saugumo politikos formas, remiasi manipuliaciniais žiniasklaidos instrumentais, stimuliuoja beasmeninių globalinių tinklų plėtrą, kartais palaiko antihumaniškus, eksploatacinius, autoritarinius rėžimus. Chomsky pastebi, kad JAV prezidentas, Kongresas, bijodami kairiųjų įtakos varžo, ignoruoja demokratinius procesus Lotynų Amerikoje, Afrikoje, artimuosiuose Rytuose. Kairumo baimė, pilietinių iniciatyvų ribojimas užsienyje, dviveidė politika sąjungininkų ir likusios pasaulio visuomenės atžvilgiu, maksimalus dėmesingumas propagandai ir viešiesiems ryšiams, analitinių, kritinių faktorių ignoravimas daro JAV politiką kai kuriais atvejais destruktyvia.
Chomskio samprotavimai rimti, argumentuoti, nors jis ir nevengia intelektualinių eksperimentų, rizikingų modelių. Pavyzdžiui, plėtodamas klasikinius libertarizmo idealus, jis žmogaus gyvenimo tikslą apibūdina remdamasis K. Marxu, M. Bakuninu, J.S. Milliu, W. Von Humboldtu! Nuostabą kelia ši liberalų, marksistų ir anarchistų dermė. Pagaliau Humboldtas gali būti tiek pat laikomas ir konservatizmo atstovu, kadangi jam aukščiau nei valstybė yra tautos dvasia, o kiekvieno individo laisvė ir autonomiški sprendimai yra gyvos tautos dvasios kūrybiniai raiškos būdai. Tačiau šis ambivalentiškumas yra suprantamas, juk Chomsky atstovauja sunkiai įmanomą derinį: liberatrinį socializmą! Tokia pozicija leidžia autoriui remtis ne tik „giliai kairiąja“ visuomenės kritika, bet ir „giliai dešiniosios“ kritikos pavyzdžiais.
Chomskio pozicija turėtų būti reikšminga Lietuvai, kur pilietinis NVO ir kitų nepelno siekiančių organizacijų sąjūdis yra silpnas ir negeba efektyviai kontroliuoti vietos ir valstybinės administracijos veiksmų. Dažniausiai ši kontrolės prerogatyva yra gana klaidingai priskiriama vien tik žiniasklaidai, kuri vis daugiau virsta viešųjų ryšių kovos instrumentu ir negali deramai atstovauti bendruomenių interesų. Nors, daugeliu atvejų visuomeninė žiniasklaida (kurios Lietuvoje beveik nėra) galėtų virstų forumu kompetentingiems asmenims.
Gintautas Mažeikis

Apie autorių

Noam Chomsky daugelį metų buvo radikalų guru, tačiau pastaraisiais metais įsitvirtino ir mainstream žiniasklaidoje – renkamas reikšmingiausių pasaulio intelektualu (pernai išrinko Britų Prospects ir JAV Foreign Affairs žurnalų skaitytojai), jo knygos muša naujus pardavimų rekordus, apie jį pasirodo monografijos, tarp jų – itin kritiškos (dažniausiai kaltinančios anti-Amerikanizmu, antisemitizmu, kritikuojančių jo rašymo stilių ir metodą).
Noam Chomsky (gim. 1929 m.) laikomas modernios lingvistikos kūrėju ir yra visų laikų vienu labiausiai cituojamų humanitarinės srities mokslininkų. Jis yra Massachusettso Technologijos Instituto MIT lingvistikos profesorius.

Atsiliepimai

Parašyti atsiliepimą

Tikslai ir vizijos. Noam Chomsky

Tikslai ir vizijos. Noam Chomsky

  • Autorius Noam Chomsky
  • Iš anglų kalbos vertė ir įvadą parašė Kasparas Pocius
  • Įrišimas minkštas
  • Formatas (mm) 130x165
  • Psl. 128
  • ISBN 995564012x
  • Leidimo metai 2006
  • Leidykla „Kitos knygos"

30 kitos prekės toje pačioje kategorijoje: