Būties žvakių šviesoj

Poezijos knygoje - savo krašto ir žmogaus likimo vingių apmąstymas, skausmingas būties išgyvenimas.
Kadaise nepritapęs prie diktuojamų idėjinių reikalavimų, autorius spausdinosi tik „Šluotoje", nes norėjo būti savimi.

Vis dėlto, jo nuomone, nepaisant skausmų, tragedijų ir kitų būties chimerų, visada mums šviečia ir ateitin kviečia šviesus Dievo ir žmogaus veidas. Todėl ir šios eilės - tarsi viltingos sakralinės maldelės, emociniai nelinksmos žmogiškosios patirties apibendrinimai.