Korėjos mitai Padidinti

Korėjos mitai

Nauja prekė

  • Sudarytojas Daeseok Seo
  • Iš korėjiečių kalbos vertė Dzinseokas Seo
  • Psl. 264
  • Įrišimas kietas
  • Formatas (mm) 130x205
  • Leidykla „Mintis"
  • Leidimo metai 2007
  • ISBN 978-5-417-00928-0

Smulkiau

2,30 €

Charakteristikos

ISBN / EAN978-5-417-00928-0
Leidimo metai2007
Sudarytojas Daeseok Seo
Įrišimaskietas
Psl.264
Formatas (mm)130x205
Leidykla„Mintis"
korėjiečių kalbos vertė Dzinseokas Seo

Apie prekę

Korėjoje yra išlikę mitai apie senųjų karalysčių įkūrimą ir šamanų mitai, pasakojantys apie Korėjos liaudies tikėjimo dievų kilmę. Įkūrimo mitai nuo XIII amžiaus buvo užrašomi įvairiuose Korėjos raštijos paminkluose, pavyzdžiui, Samgukyusa (Trijų karalijų padavimai), o šamanų ritualuose giedami mitai mokslininkų pradėti rinkti tik XX amžiuje. Šioje knygoje skelbiama skirtingų Korėjos mitų pavyzdžių, tad galėsite aprėpti visą jų įvairovę.

Trumpa ištrauka:

Įvadas

Korėjos mitus galima suskirstyti į dvi gupes: tai mitai, užrašyti senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose ir išlikę kaip žodinės tradicijos dalis. Daugiausia užrašyta mitų apie karalysčių arba dinastijos įkūrimą, o sakytiniai mitai - tai šamanų giesmės, iki šiol giedamos ritualų metu.

Mitai apie karalysčių įkūrimą yra užrašyti įvairiose knygose, tokiose kaip “Samgukjusa (Trijų karalijų padavimas)”. Juos dar galima smulkiau skirstyti į Korėjos pusiasalio Šiaurinės dalies mitus (Dangunas ir Dzumongas mitai) ir Pietinės dalies mitus (Bak Hyokgose, Kim Suro mitai). Įkūrimo mitai - tai karalystės pradininko istorija, pasakojanti apie tai, kaip buvo įkurta karalystė ir iš kur kilo karališkoji pavardė. Kim Aldzi ir Sok Talhe mitai nėra tiesiogiai susiję su karalystės įkūrimu, bet juose kalbama apie karaliaus gimimą ir apie iki karūnavimo jam tenkančius įvairius išbandymus, tad ir juos galima skirti prie šios Įkūrimo mitų grupės. Kituose mituose pasakojama apie karališkosios šeimos istoriją ir apie kilmingųjų žmonių dievišką kilmę. Toks Dzoson įkūrėjo mitas, įrašytas knygoje „Jongbiočonga (padangėse skraidančio drakono giesmė)“, ir Bekdze karalystės įkūrimo mitai. Bet kai kurie mitai jau seniai prarado dieviškąjį metmenį ir pavirto paprastomis pasakomis arba sakmėmis dar prieš juos užrašant. Dzedzu salos Samgong (trijų giminių) mitas nėra karalystės įkūrimo mitas, bet tai būdingas pavardės bei giminių kilmės mitų pavyszys, ir jo personažų dieviškumas yra labai gerai atspindimas...

Trumpai karalystės įkūrimo mitų turinį galima nusakyti taip: pradininko gimimas, karalystės įkūrimas ir karūnavimas. Visų jų bendra ypatybė yra ta, kad vyriškas dievas, atstovaujantis dangų, bei moteriška deivė, simbolizuojanti žemę, susituokia - tai gali būti tiesiogiai įvardinta, arba turime suprasti iš užuominų, ir jų įpėdinis tampa karaliumi.

Šiaurinės dalies įkūrimo mituose kitaip nei Pietinėje dalyje plačiai aprašomos dangiško tėvo ir žemiškos (arba vandens pasaulio) motinos vedybos, po kurių pasakojama karalystės įkūrėjo gimimo ir karūnavimo istorija. Trumpai tariant, istorijos struktūra yra tokia –iš pradžių vedybos, po to gimimas. O Pietinės dalies mituose pirmiausia sužinome apie karalystės įkūrėjo atsiradimą (nusileidimą iš dangaus, arba tiesiog iškilimą iš žemės) šiame pasaulyje, o po to prasideda jo vedybų istorija. Nėra aišku, kas yra pradininko tėvai, tik simboliškai parodomas dangaus ir žemės susijungimas, ir jis pats atsiranda pasaulyje kaip kiaušinis. Po to pradininkas tampa karaliumi, ir tik tada prasideda vedybų tema. Vienu žodžiu, Pietinės dalies mituose pagrindinio personažo atsiradimas pasaulyje yra svarbesnis ir pirmiau nei vedybos aprašomas įvykis.
Vedybų istorija prasidedantys mitai liudija, kad pradininko įkurta karalystė nėra pirmoji šalyje, bet prieš ją dar egzistavo jo tėvų valdoma karalystė. O mitai, prasidedantys nuo karalystės įkūrėjo atsiradimo pasaulyje ir jo karūnavimo, ir tik po to kalbantys apie vedybas simbolizuoja, jog tai pirmosios toje vietoje įkurtos karalystės ir pirmojo jos valdovo istorija.

Tai galima pastebėti ir karūnavimo epizoduose. Šiaurinė dalies mituose ankstesnių valdovų įgaliojimai yra perduodami įpėdiniui arba jis juos perima jėga. O Pietinės dalies mituose po karalystės įkūrimo valdovą išsirenka kiekvienos genties vadai.

Danguno mito pagrindinis personažas iš tiesų yra Huanung. Jis įkūrė Šinši (Dievo miestą) ir po to drauge su išminčiais valdė žmones ir sukūrė taisykles. Jis vieną mešką pavertė moteimi ir leido jai pagimdyti Danguną. Vienintelis fragmentas, susijęs su Dangunu, yra jo gimimas, o kiti fragmentai - jo karūnavimas bei vedybų istorija - praleisti. Šiame mite nematome jokių jo nuopelnų, išskyrus tai, kad Dangunas pakeitė krašto vardą Dzoson, ir perkėlė sostinę. Priežastis, kodėl vis dėlto žmonės garbina tik Danguną, ne Huanung, gali būti ta, kad Dzoson skiriasi nuo Šinši, kurią įkūrė Huanung. Jeigu Šinši sudarė viena gentis, kuri garbino įvairius dievus, atvykusius drauge su Huangung, Danguno įkurtas Dzoson yra suvienyta karalystė, kuriai priklauso Ungnjo ir Huangung gentys. Tos dvi atskiros gentys buvo suvienytos į karalystę vedybų dėka. Sprendžiant iš šio fakto, galima suprasti, kad Huanung ir Danguną sieja tėvo ir sūnaus santykis, ir vyksta valdovo teisių perdavimas įpėdiniui, tačiau tas perdavimas nėra paprastas procesas, vykęs vienoje gentyje, bet valdos išplečiamos ir į kitą regioną, o tai prilygsta naujos karalystės įkūrimui.

Tai pastebima ir Dzumongo mite. Hemosu, Šiaurės Bujo įkūrėjas, kivirčijasi su Habek, susituokia su jo dukterimi ir gimsta Dzumongas. Bet Dzumongas netampa įpėdiniu tėvo karalystėje, o auga Rytų Bujo, kurį valdo karalius Gumua, karšte ir pagaliau pabėgęs iš Rytų Bujo, įkuria atskirą savarankišką karalystę. Dzumongo įkurta Gogurjo (BC 37 – AD 668) yra visiškai nauja karalystė, vienijanti Hemosu ir Hanbek gentis, ir Dzumongas per kovą tampa pirmuoju jos valdovu. Šiais atvejais Šiaurinės dalies Įkūrimo mituose kalbama apie karalystės išplėtimą ir joje atsirandantį naują valdovą.

Pietinės dalies mituose valdovu tampa įvairių genčių atstovų išrinktas žmogus. Prieš Šillos karalystės įkūrimą (BC 57 – AD 935) šitame regione valdė šešių genčių atstovai. Kai Bak Hjokgose nusileidė į žemę, tie šeši atstovai jį išsirinko valdovu, buvo įkurta didesnė ir suvienyta karalystė. Bak Hjoksoge bei jo žmona Aryong nebuvo kilę iš šešių senųjų genčių, bet atvyko iš svetur. Senųjų šešių genčių atstovai jį garbino galbūt dėl to, kad jis buvo kilęs iš šalies, pasiekusios aukštesnį kultūros lygį. Koks galėtų būti skirtumas tarp tų šešių genčių ir Bak Hjokgose genties? Kai Bak Hjokgose mirė, jo palaikai pakilo į dangų ir nukrito į žemę, padalinti į penkias dalis. Čia matome žemdirbystės dievo motyvą, ir tai reikštų, kad Bak Hjokgose gentis jau buvo įvaldžiusi žemdirbystę, o kitos šešios gentys dar gyveno iš medžioklės arba žvejybos. Tačiau šešios gentys jau gyveno savo teritorijoje, neklajodamos, todėl nedrąsu būtų teigti , jog jie visišiskai neišmanė žemdirbystės. Tikriausiai jie augino augalus, kuriems nereikėjo daug drėgmės, kadangi tai kalnų regionas. Bak Hjokgose ir Aryong gentys simbolizuoja vandenį, todėl jie turėtų auginti augalus žemumuose , kur gausu vandens. Galima spėti , kad gentys, kurios gyveno toli kalnuose, nusileido į žemumas ir įkūrė naują suvienytą karalystę su kitomis čia gyvenusiomis gentimis.

Kim Suro mitas irgi atspindi panašią situaciją. Kraštą valdė devynios gentys, kiekviena turėdama savo vadą, į šį regioną atkeliauja Suro gentis, jas visas suvienyja ir įkuria naują karalystę su nauju valdovu. Indijos princesės Ho Huangok ir Kim Suro vedybos liudija, kad Indija per Suro gentį priekiavo su Gaya karalyste. Faktas, kad Indijos valstybės simbolis žuvis buvo naudojamas ir Garak karalystėje, taip pat ženklina, jog Saulės religija ir Vandens religija susivienijo, ir taip susiformavo nauja Garak karalystės religija.

Dzedzu salos Samsong mitas labai skiriasi nuo žemyno mitų, tuo, kad vyrai yra kilę iš žemės, o moterys atplaukė laivu. Vyrų iškilimas iš žemės reiškia, kad tėvo dieviškos šeimos kilmė yra žemė, o tai išties savita, lyginant su žemyno mitais, kur tėvo šeima yra kilusi iš dangaus. Moterų atplaukimas laivu primena Kim Suro mitą, kur moterys yra kilusios iš kitos šalies. Žemyne vyrai dažniausiai yra atvykėliai, o moterys yra vietinės, bet Samsong mite yra priešingai. Pasitvirtina viena - personažai, simbolizuojantys žemę, yra vietinės kilmės, o personažai, susiję su dangumi ar vandenimis, yra atvykėliai. Samsong mite vyrai naudojasi lankais, o atkeliavusios moterys atsineša penkių javų sėklas, tad galima suprasti, jog vyrai atstovauja medžioklės, o moterys žemdirbystės kultūrą. Čia labai simboliškai pavaizduota, kaip į salą atnešama žemdirbystė ir galima spėti, kad žemdirbystę pradėjo kultivuoti moterys ir kad ši naujovė buvo perimta iš svetur.

Šamanų mitai sudaro antrąją ir didžiausią knygos dalį. Šamanų mitai pradėti rinkti ir publikuoti tik 1930 metais. Taigi jie užrašyti beveik tūkstančiu metų vėliau nei Įkūrimo mitai. O Įkūrimo mitai egzistavo dar anksčiau, ir prieš „Trijų karalijų padavimų“ knygos išleidimą, todėl akivaizdu , kad šamanų mitai susiformavo nepriklausomai nuo publikuotų rinkinių. Kiekvienas mitas gyvavo savarankiškai ir jų susiformavimo laikas negali būti tiksliai nusakomas, todėl nėra prasminga visus šamanų mitus apibendrinti ir mėginti juos datuoti.
Šamanų mitai susiformavo kaip senovės religinių ritualų dalis , ir buvo atliekami nuolatos. Kai kurie mitai išliko nuo senovės religinių ritualų laikų, kiti radosi veikami Budizmo, legendų apie istorinius personažus ar net pasakų. Todėl apibendrinant šamanų mitus galima kildinti iš senovės religinių ritualų, tačiau reikėtų tirti ir kitus mitų šaltinius.

Visoje Korėjoje paplitusi Pasaulio sukūrimo giesmė ir Dzesok dievų kilmės mitas yra labai panašūs į karalysčių įkūrimo mitus. Kitas Pasaulio sukūrimo mito variantas, Siru dievo mitas pasakoja, kad dangiškos kilmės tėvas ir žemiškos kilmės motina pagimdo brolius, ir vyriausiasis brolis imasi rūpintis pomirtiniu pasauliu, o jaunėlis – žemiškuoju. Tačiau Dzesok dievų kilmės mite Sakyamuni ir Dang-gmagi tris sūnūs tampa dievais. Čia abiejų mitų pagrindinė tema yra vyriškosios ir moteriškosios dievybės sąjunga bei dievų gimimas. Šia prasme jie sutampa su Šiaurinės dalies Įkūrimo mitais. Siru dievo mite tėvas, kilęs iš dangaus, pradeda sūnų su motina iš žemės, o suaugęs sūnus iškeliauja ieškoti tėvo. Tai labai panašu į Gogurjo įkūrimo mitą.

Dzesok dievų kilmės mite tėvas yra kilęs ne iš dangaus, bet iš Budos pasaulio, ir sūnų yra trys, todėl nesunku jį palaikyti visiškai originaliu ir nesusijusiu su Įkūrimo mitais. Bet čia aptarimas Buda nėra susiję su originalia Budos istorija, o budizmui pasiekus Korėją senosios tradicinės religijos dievai taip pat tapo Buda po Budizmo atnėšimo į Korėją Tai suvokus matyti, kad pagrindinis šio mito siužetas sutampa su karalystės įkūrimo mitu. Jei atmestume Budizmo motivus, tai šiame šamanų mite atpažintume į vieną sujungtus keturis mitus: Gogurjo įkūrimo mitą, Hemosu mitą, Dzumongo mitą ir Yuri mitą. Kitaip sakant, trys dangaus dievo ir žemės deivės sūnūs tampa žemdirbystės dievais.

Bari princesė yra giesmė, giedama laidotuvių metu arba per mirties metines. Tėvo išmesta septintoji pricesė keliauja, ieškodama vaistų, kurie išgelbėtų jos tėvus. Pomirtiniame pasaulyje Bari mato daug nelaimingų dvasių, susituokia su dievu, kuris saugo šventąjį vandenį ir šventųjų pasaulyje sukuria šeimą. Šiame mite juntama Konfucionizmo ir Taoizmo įtaka bei senoji Korėjos etika, pabrėžianti atsidavimą tėvams.

Pagal Korėjos religiją, šeimą saugantys dievai yra Songdzu ir Protėviai. Songdzu – tai dievas, kuris stebi namus ir rūpinasi šeimos gerove bei laime, Yra užrašyti du jo mito variantai: Songdzo mitas iš Busam miesto, ir Songdzu kilmės mitas, paplitęs Korėjos centrinėje dalyje. Busan miesto variante Indijos princas Songdzo ištremiamas į salą dėl savo blogo poelgio. Patyręs daug sunkumų, jis sugrįžta namo pasikeitęs, ir pastato rūmus iš pušų, kurias pats pasodino būdamas jaunas.

Centrinėje Korėjos dalyje užrašytame Songdzu kilmės mite pasakojama apie Huang Ujang poros kančias, išmėginimus ir laimingą šeimos susigrąžinimą. Songdzu (arba Songdzo) mitų ryškiausia ypatybė yra visos šeimos kančios ir jai tenkantys išbandymai, bet čia šeimos centras jau nebera tėvas ir sūnus, o vyras ir žmona. Jie labai skiriasi nuo Įkūrimo mitų, kuriuose vyrauja tėvo ir sūnaus santykiai.

Čilsong dievo mitas taip pat susijęs su šeimos reikalais , jis užrašytas beveik toje pat vietoje kaip Songdzu mitu, tad tai galėtų būti kitas Songdzu mito variantas. Pagrindinė jo tema - paliktos žmonos kančios bei vyresniosios ir antrosios žmonų konfliktas. Šis mitas kritikuoja poligamiją ir vyrų viešpatavimą šeimoje.

Dzangdza mitas yra užrašytas tik Korėjos Pietinėje dalyje. Tai mitas apie marčią, kuri išgelbsti savo šešurą nuo mirties ir pratęsia jo gyvenimą. Čia puikiai atspindima Korėjos religijos samprata, jog pamaldumas gali sujaudinti net Pomirtinio Pasaulio Pasiuntinius ir labai pasistengus galima pakeisti likimą.

Dzedzu salos mitas labai savitas. Seoguipo miesto mite pasakojama apie vėjo dievo ir Gosanguk seserų konfliktą, ir parodoma, kad ir dievai dėl meilės gali vienas kitą išduoti tarsi paprasti žmonės, o vyro ir moters ryšys yra svarbesnis nei brolio ir seserų. Tosan šventyklos mite atsispindi valdžios veidmainiavimą ir valstiečių tikėjimas. Goenegitdang mitas papasakoja apie didvyrį vardu Goenegito - tai žemyne labai reto herojinio mito pavyzdys.

Čia aptarėme šioje knygoje skelbiamų Korėjos mitų ypatybes. Korėjos mitai yra unikalus Korėjos kultūros paminklas, padedantis pažinti korėjiečių pasaulėžiūrą ir papročius. Nuostabu, kad dalis šių tekstų iki šiol gyvuoja žodinėje tradicijoje.

Atsiliepimai

Parašyti atsiliepimą

Korėjos mitai

Korėjos mitai

  • Sudarytojas Daeseok Seo
  • Iš korėjiečių kalbos vertė Dzinseokas Seo
  • Psl. 264
  • Įrišimas kietas
  • Formatas (mm) 130x205
  • Leidykla „Mintis"
  • Leidimo metai 2007
  • ISBN 978-5-417-00928-0

9 kitos prekės toje pačioje kategorijoje: