Gamintojai
Viena iš trijų vokiečių filosofo Imanuelio Kanto kritikų, kurioje mąstytojas kalba apie meno teoriją ir estetinį suvokimą. Tai veikalas, lėmęs moderniosios estetikos disciplinos raidą.
Profesorės Šerpytytės dešimties metų tyrinėjimų rezultatas – monografija (ne straipsnių rinkinys!) – anaiptol ne populiarioji kultūrkritinė, o filosofinė knyga, tad ir pats nihilizmas čia gerokai problemiškesnis nei kasdienėje vartosenoje.
Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Kaip turime įsivaizduoti savo ateitį?
Paskutinysis Levo Karsavino tekstas, rašytas lageryje, pieštuku ant popieriaus skiaučių. Tai jo mąstymo kvintesencija ir koncentratas.
Autorius Immanuel Kant Vertė Romanas Plečkaitis, Ramutė Rybelienė Įrišimas kietas Psl. 307 ISBN 978-9986-09-404-3 Leidimo metai 2010 Leidykla „Margi raštai"
Autorius Francis Bacon Vertė Romanas Plečkaitis Įrišimas kietas Psl. 320 ISBN 9986-09-277-9 Leidimo metai 2004 Leidykla „Margi raštai"
Vakarų saulėlydisPasaulio istorijos morfologijos apmatai II tomasPasaulio istorijos perspektyvos
Muzika kaip ir visas menas yra išraiška.
Pristatomos Lietuvoje ir visame pasaulyje vyraujančios naujausios filosofijos ir filosofinės etikos mokymo mokyklose tendencijos.
Iliustruota vieno žymiausių šiuolaikinių Italijos viešųjų intelektualų knyga vaikams.
Pirmasis pilnas filosofijos klasika tapusio veikalo lietuviškas leidimas.
Kokie yra žmonijos raidos dėsniai, ar jie sutampa su gamtos raidos dėsniais, ar toji raida vyksta pažangos linkme, ar ji yra nuosekli, linijinė, ar jai būdingi tam tikri ciklai, kokie yra ją lemiantys veiksniai...
Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) – vienas žymiausių antikos filosofų, kurio idėjos darė didžiulę įtaką vėlesniųjų laikų Europos filosofijai.
Knygoje publikuojami keturi Descartes՚o veikalai: „Proto vadovavimo taisyklės", „Samprotavime apie metodą", „Apmąstymai apie pirmąją filosofiją" bei „Filosofijos pradai".
Veikalą, aprėpiantį žmonijos istoriją iki XIV a. pabaigos, sudaro keturios dalys, kiekviena jų suskirstyta į penkias knygas, o knygos – į skyrius. Veikalas liko neužbaigtas – Herderis dar planavo parašyti penktąją dalį. Ją taip pat turėjo sudaryti penkios knygos ir ji turėjo baigtis samprotavimais apie humaniškumą kaip aukščiausią žmonijos raidos tikslą.