Kiek daug gražių permainų, ponai!

Humoreskose ir satyrose „Kiek daug gražių permainų, ponai!“ išjuokiami tuščiažiedžiai, pasipūtę, ambicingi mūsų valdiškieji karjeristai, vadinamieji lietuvių tautos vedliai į ES, suteikę sau didžių pranašų ir išminčių dignitorių titulus, o iš esmės amoralūs, savanaudiški buvę sovietiniai arba naujieji partiniai nomenklatūrininkai.

Tai per šiuos tipus - aukštesnių ir žemesnių pakopų valdininkus, žemgrobius, tautos turto „prichvatizuotojus" tarsi išlaisvėjęs mūsų žmogus vėl atsidūrė socialinėje ir psichologinėje nelaisvėje.