Džiunglės. Upton Sinclair

Uptono Sinclairio istorinis romanas „Džiunglės" pasakoja apie pirmuosius lietuvius emigrantus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Romane aprašyta XX amžiaus pradžios Čikaga ir jos priemiesčiuose esančios skerdyklos, kuriose sunkiai dirbo emigrantai iš visos Europos, tarp jų ir lietuviai. Tačiau tik lietuviai tapo pagrindiniai šio romano personažai.

Knygos įvado autorius prof. Giedrius Subačius supažindina skaitytojus su lietuviškąja romano istorija. Kitų, knygoje esančių, straipsnių autoriai ir herojai – kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus ir prof. Dovilė Budrytė – pateikia savo požiūrį į Džiungles ir emigraciją.

Uptonas Sinclairis (1878–1968) romaną Džiunglės parašė 1905 metais ir atskira knyga išleido 1906-aisiais. Džiunglės Jungtinėse Valstijose buvo ir yra labai svarbus bei reikšmingas romanas, čia angliškas originalas tebeperleidžiamas kone kasmet. 1975-aisiais Sinclairio biografas Leon Harris Sinclairį pavadino reikšmingiausiu rašytoju Jungtinių Valstijų istorijoje – jo Džiunglių paveiktas kongresas dar tais pačiais 1906 metais priėmė naują federalinį Švaraus maisto ir vaistų įstatymą – dėl šio romano amerikiečių stalus ėmė pasiekti higieniškesnė mėsa. Švenčiant romano šimtmetį 2006-aisiais, literatūrologas Anthony Arthur pirmąjį Džiunglių skyrių įvertino kaip vieną iš pačių geriausių amerikiečių literatūroje. Džiungles, kaip privalomą literatūrą, Amerikoje ir šiandien tebeskaito gimnazistai bei literatūros, istorijos, politologijos, verslo etikos studentai. Per ilgą gyvenimą Sinclairis parašė beveik 100 knygų, bet šiandien jis pirmiausia žinomas kaip jaunystės romano Džiunglės autorius.

Amerikos literatūros klasiko Uptono Sinclairio romanas Džiunglės Jungtinėse Valstijose buvo ir yra labai svarbus bei reikšmingas, čia angliškas originalas tebeperleidžiamas kone kasmet.

1975-aisiais Sinclairio biografas Leon Harris Sinclairį pavadino reikšmingiausiu rašytoju Jungtinių Valstijų istorijoje – jo Džiunglių paveiktas kongresas dar tais pačiais 1906 metais priėmė naują federalinį Švaraus maisto ir vaistų įstatymą – dėl šio romano amerikiečių stalus ėmė pasiekti higieniškesnė mėsa. Švenčiant romano šimtmetį 2006-aisiais, literatūrologas Anthony Arthur pirmąjį Džiunglių skyrių įvertino kaip vieną iš pačių geriausių amerikiečių literatūroje. Džiungles, kaip privalomą literatūrą, Amerikoje ir šiandien tebeskaito gimnazistai bei literatūros, istorijos, politologijos, verslo etikos studentai. Per ilgą gyvenimą Sinclairis parašė beveik 100 knygų, bet šiandien jis pirmiausia žinomas kaip jaunystės romano Džiunglės autorius.

Kodėl Džiunglės yra svarbios Lietuvai ir lietuviams?

Visų pirmiausia todėl, kad pagrindiniai Džiunglių personažai – lietuviai. Todėl, kad romane pavartota daugiau nei pusė šimto lietuviškų žodžių. Todėl, kad Džiunglėse aprašytas ypač sunkus mūsų senelių ir prosenelių darbas, geresnio gyvenimo paieškos, svajonės geriau gyventi, atpažįstamos ir šiandien tarp dabartinių emigrantų.

1906-aisiais romanui išėjus JAV, Lietuva tebebuvo paslėpta po kitų šalių žemėlapiais, bet romano herojai tarsi neleido jai išnykti, jie kalbėjo apie Lietuvą kaip apie tolimą ir gražią savo Tėvynę.

Kodėl personažais Sinclairis pasirinko lietuvius? Jis juk buvo amerikietis, neturėjęs nei lietuvių giminių, nei galbūt pažinęs kokių lietuvių iki kelionės į Čikagą.

Iš įvairių išlikusių Sinclairio pasisakymų atrodo, kad jį labiausiai paveikė netyčia sutikta linksma lietuvių vestuvių procesija Back of the Yards (‘už skerdyklų’) rajone. Sinclairis rašė:

„Niekam, kas nors kiek išmano literatūrą, nereikia sakyti, kad mačiau vestuvių puotą savo akimis. Buvo apie ketvirta vienos sekmadienio popietės valanda. Buvau nuėjęs patikrinti Tomo Carey’o sąvartyno ir vos išsisukau nuo lazdos policininko rankoje, mat policininkas ten kaip tik buvo specialiai pastatytas sulaikyti nuo to, ką ketinau daryti – fotografuoti sąvartyną. Pastebėjau minią prie saliūno, įsmukau vidun, ir prieš akis atsivėrė pradinė mano pasakojimo scena, dievų dovana. Likau ten iki septintos valandos; tada išėjau suvalgyti šiokios tokios vakarienės, vėl grįžau ir išbuvau ten iki antros valandos ryto. Esu įpratęs dirbti taip, kad ilgus sakinius galiu nešiotis galvoje ištisomis dienomis, o vėliau juos žodis į žodį užrašyti [...]. Tad sėdėjau ten ir galvoje parašiau visą skyrių – kiekvieną mažiausią detalę ir kiekvieną emociją; stebėjau žmones ten ir įsivaizdavau jų gyvenimus, visas pasakojimas pamažėl ėmė įgauti formą. Viskas, ką iki tol buvau numatęs, kažkokiu stebuklingu būdu atrodė derant prie jų, ir kai išėjau buvau taip išsekęs, jog vos galėjau paeiti; bet žinojau, kad turiu visą savo knygą. Tai buvo prieš dvejus metus, bet ir dabar be ašarų akyse negaliu klausyti vaiko švilpaujant ‘Geru senu vasaros laiku’.“

Lietuvių vestuvių puota tapo pirmuoju Džiunglių skyriumi. Vadinasi, viena lietuvaičių jaunavedžių pora taip įkvėpė Sinclairį, kad visiems laikams nulėmė jo kaip rašytojo karjerą, mat pirmasis Džiunglių skyrius yra vienas iš geriausių ne tik autoriaus kūryboje, bet ir visoje amerikiečių literatūroje.

Turbūt pati svarbiausia Džiunglių pamoka XXI amžiuje – tai emigracijos tema. Tai aktualu ne tik Lietuvai, bet ir JAV, kur visi gyventojai yra kilę iš kažkur kitur. Taip pat Džiunglės verčia mąstyti apie tai, kaip svarbu prisiminti kenčiančius, vargstančius visuomenės narius, kokia svarbi tolerancija.

Prof. Giedrius Subačius ir kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus dalijasi savo mintimis apie Uptono Sinclairio romaną „Džiunglės":

http://vimeo.com/49000622#

Šių metų rugsėjį Lietuvoje pasirodo naujas 6-asis romano Džiunglės leidimas.

Kartu su knygos pristatymu vyks socialinė kampanija internete ir mokyklose – bus leidžiama atsisiųsti sutrumpintą knygos versiją nemokamai per Delfi.lt nuo rugsėjo 24 dienos, vyresnių klasių mokiniams bei gimnazistams bus pristatoma knyga jų mokyklose, su jais bus kalbama apie emigraciją (jos neigiamas ir teigiamas puses), mokiniai bus skatinami dalytis savo idėjomis ir mintimis apie tai, ką jiems reiškia emigracija.