Kauno puslapiai

Jaunas suomių mokslininkas Johanas atvyksta į Romą tyrinėti Švedijos karalienės Kristinos archyvo, rašo disertaciją apie valdovės bibliotekos ir rankraščių kolekciją. Archyvas saugomas Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Johano kuratoriumi tampa tėvas d’Andželas. Šis lyg netyčia kartu su karalienės Kristinos rankraščiais paduoda Johanui XVI amžiaus kodeksą, parašytą daugiausia senąja suomių, vietomis – švedų ir lotynų kalbomis. Susidomėjęs veikalu, kuris vadinasi Codex Castor, Johanas imasi versti jį į dabartinę kalbą ir pastebi, kad kai kuriuose pergamento puslapiuose tekstas ištrintas ir perrašytas, pamato, kad trūksta kelių puslapių. Šie puslapiai saugomi Kaune, Pažaislio vienuolyne.
Verčiant Kastoro kodeksą, Johanui tenka gilintis ne tik į savo šalies istorijos tarpsnius, bet ir į Stalino ir Hitlerio represijų laikotarpius Lietuvoje, kai buvo naikinami vienuolynai, griaunamos jų bibliotekos ir archyvai. Pamažu Johanas atskleidžia, kad tekstas, kurio jis ieško, susijęs su tryliktuoju apaštalu. Johanas vyksta į Kauną, ten išaiškėja ir trūkstamų puslapių paslaptis.

„Bent jau man ši knyga, nebuvo lengvas vasariškas skaitinys. Pasakojimas ir knygos stilius toks, kad reikia skaityti susikaupus <…> Knygos tema įdomi ir detektyvų mėgėjui, išmanančiam Vatikano ir katalikų bažnyčio istoriją, tai tikras gardėsis“ (Anna-Liisa)

„Kauno puslapiai“ pirmučiausia mąstančiam skaitytojui. Skaitant šią knygą, nereikia puldinėti iš vienos pavojingos situacijos į kitą, verčiau mėgautis istorijos vaizdavimu ir praeities faktais ataustu pasakojimu. Autorius iš esmės išstudijavęs medžiagą ir skaitytojui, prastai išmanančiam istoriją, nelengva pastebėti faktų ir fikcijos ribas.“ (Päivi)