Papročių istorija. Buržuazinis amžius

Žymaus vokiečių tyrinėtojo jr rašytojo kūrinys apie įvairių šalių žmonių tarpusavio santykius, vyraujančius papročius. Lytinius santykius, santuokinę ištikimybę. prostituciją ir apskritai apie daug ką, kas būdinga kiekvieno amžiaus visuomenei.

Buržuazinis amžius - tai moderniojo kapitalizmo amžius, kai kartu su nauju gamybos būdu ir nauja ekonomikos sistema XVIII a. atsirado nauja ekonominė visuomenės formacija. Modernusis kapitalizmas ypač išplėtojo privačios nuosavybės institutą, nes kaip tik nuosavybė lemia visą, visuomeninę ir politinę kultūrą. Šitas naujas ekonomines sąlygas atspindinčios politinės ir socialinės formos Anglijoje atsirado po 1648 m. revoliucijos, kuri baigėsi tik 1688 m., o Europos kontinente – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais. Šios abi grandiozinės revoliucijos sunaikino valstybines ir visuomenines struktūras, kurios užtvėrė kelią naujam, istorijos padiktuotam gamybos būdui atsirasti. Vietoj jų buvo sukurtos naujos politinės ir socialinės formacijos, kurios buvo reikalingos naujam ekonomikos principui gyvuoti ir toliau plėtotis.
Dėl savo padarinių 1648 ir 1789 m. revoliucijos nebuvo vietinio, t. y. angliško ar prancūziško pobūdžio; tai buvo "europinio stiliaus revoliucijos". Visos Europos žmonės gavo iš jų visai kitokį rūbą, naują išorę: "Jos nebuvo tam tikro visuomenės sluoksnio pergalė prieš senąją politinę tvarką, jos buvo naujos politinės santvarkos Europos visuomenei skelbėjos. Tiesa, nors laimėjo buržuazija, tačiau jos pergalė tuomet prilygo naujos visuomeninės santvarkos pergalei, buržuazinės nuosavybės pergalei prieš feodalinę nuosavybę, tautiškumo - prieš provincialumą, buržuazinės teisės - prieš viduramžių privilegijas,
švietimo - prieš prietaringumą ir šeimos - prieš pavardės tęstinumą“.
Šis perversmas sunaikino arba visiškai reformavo ankstesnius visuomenės sluoksnius, be to, laikui bėgant, atsirado nauji visuomenės sluoksniai su savo visiškai kitais poreikiais, kurie suvaidino tikrai nemažą vaidmenį istorijos procese. Taip pamažu žmogaus egzistencija įgavo kitą, naują veidą. Kadangi kiekvienam visuomenės gyvavimo periodui būdinga ir sava lytinė moralė, tuo pačiu laiku prasideda ir nauja lytinių santykių epocha; dabar atsirado ir įsitvirtino nauji viešos ir asmeninės dorovės principai.
Absoliutizmo epochoje visam pasauliui buvo viešai skelbiamas nevaržomų ir rafinuotų jausmų kultas...