Viduržemio jūros brevijorius

Predragas Matvejevičius (Predrag Matvejević, g. 1932 m., Mostaras, Bosnija ir Hercegovina) – Sarajeve pradėjo studijuoti romanų filologiją, baigė Zagrebe. 1967 m. Sorbonos universitete apsigynė disertaciją lyginamosios literatūros ir estetikos tema, o 1994 m. ten pat įgijo habilituoto daktaro laipsnį.1959–1991 m. Zagrebo universitete dėstė prancūzų literatūrą. 1991 m. apsisprendė emigruoti ir išvyko iš pradžių į Prancūziją, paskui į Italiją. Nuo 1994 m. Romos universiteto La Sapienza profesorius. JAV, Prancūzijoje dėstė kaip kviestinis profesorius.Vienas reikšmingiausių Pietryčių Europos publicistų. Parašė knygų apie kroatų, prancūzų literatūrą (apie P. Sartrą, M. Krležą), gvildeno kultūrines, visuomenines temas.

Viduržemio jūros brevijorius išverstas į dvidešimt kalbų, 1992 m. Ženevoje gavo Charles Veillon premiją kaip geriausia publicistikos knyga, 1993 m. Paryžiuje apdovanotas kaip geriausia užsienio autoriaus knyga, pelnė ne vieną apdovanojimą Italijoje.

Predragą Matvejevičių teisėtai galima vadinti Viduržemio jūros dainiumi. Jo į daugelį pasaulio kalbų išverstas Viduržemio jūros brevijorius skaitytoją perkelia į užtekstinę realybę: mitinę, istorinę-faktinę, kitąsyk peržengiančią realybės ribas. Šioje knygoje persipina esė, portuano žanrai, leksikonas, autoriaus erudicija ir vaizduotės polėkis, archyviniai dokumentai ir asmeniški išgyvenimai, faktų lavina ir savita, grakšti poetika. Profesoriaus filologo požiūris į reiškinius kursto smalsumą, susidomėjimą pasakojamais dalykais.

Ši knyga nepastebimai ir elegantiškai įtraukia skaitytoją į kupiną netikėtumų plaukiojimą po Viduržemio jūrą, kviečia užplaukti į mažas įlankėles, salas ir saleles, į antikos laikais klestėjusius, o dabar išnykusius uostus, prisišvartuoti prie egzotika dvelkiančių Šiaurės Afrikos pakrančių.

Ištrauka internete - tekstai.lt

Predrag Matvejevič. Viduržemio jūros brevijorius. Vilnius, Mintis 2011. Iš kroatų kalbos vertė Laima Masytė, 286 p.

Ši knyga, pelnytai keletą metų garsėjusi kaip viena populiariausių knygų Europoje, per trumpą laikotarpį buvo išversta į dvidešimt kalbų. Iš kur toks stulbinantis triumfas? Viskas paprasta. Niekas, išskyrus studentus, kuriems tai privalu, ir jų profesorius, nenori skaityti išsamių ir varginančių geografijos, istorijos ar gamtos mokslų knygų dėl vienos labai paprastos priežasties – jos yra nuobodžios. O štai ši kroato rašytojo, politinio aktyvisto ir Sorbonos universiteto profesoriaus knyga neturi nė lašelio mokslinėms knygos būdingo akademinio šalčio ir stingdančio nuobodžio, nors joje sukaupti kalnai vertingos informacijos apie kultūrinį Viduržemio jūros peizažą. Tai padaryta taip, kad studijuojant šią puikią knygą apie mūsų civilizacijos lopšį, skaitytojams nė akimirkos nekyla mintis paremti degtukais kitais atvejais besimerkiančias akis. Knygoje pateikta informacija neslegia – ji pateikiama taip šmaikščiai ir išmoningai, kad šį kūrybinį Predrago Matvejevičiaus metodą galima būtų sulyginti nebent su ką tik atidaryto šampano purslais. Profesorius savo istoriją pasakoja ne chronologiškai ar geografiškai, o išmoningai lygindamas skirtingas šios „jūros, apsuptos sausuma“ eras, kultūras, civilizacijas, tautas ir religijas. Viduržemių brevijoriaus forma, kurią naudoja rašytojas, suteikia pasakojimui nekasdieniškumo, kurį paryškina poetinė kalba, banguojanti kaip ir pati Viduržemio jūra. Nenustebkit, jei nepastebimai ir elegantiškai pasijusite įtraukti į plaukiojimą, rašytojo vedini aplankysite įlankėles, salas ir saleles, prisišvartuosite prie egzotiškų šiaurinės Afrikos pakrančių. „Viduržemio jūros brevijorius“ išties perkelia skaitytoją anapus skaitomo knygos teksto, leidžia jam nevaržomai paplaukioti po šio Viduržemio jūros dainiaus sukurtą realybę, kurioje meistriškai pinami įvairūs esė, portulano žanrai, dokumentai, faktai bei autoriaus patirti ir išgyventi įvykiai. Tad gero plaukiojimo!

©Julius Keleras, „Valstybė“,  2012 vasaris nr. 3 (59)